Šventojo Sosto Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija pirmą kartą paskelbė žinią Jungtinių Tautų paskelbtos Pasaulinės turizmo dienos proga. Pasaulinė turizmo diena minima kasmet rugsėjo 27 dieną. 2017 metai be to JT Generalinės asamblėjos paskelbti Darniojo turizmo skatinimo metais. Todėl ir Pasaulinė turizmo organizacija 2017 metų Pasaulinei turizmo dienai parinko temą „Darnus turizmas: plėtros įrankis“.
Kardinolas Peter Kodwo Appiah Turkson, Tarnavimo integraliai pažangai dikasterijos prefektas, žinioje priminė pal. Pauliaus VI raginimą, išsakytą enciklikoje „Populorum progressio“, ugdyti „planetinį humanizmą“, apimantį tiek materialinius, tiek dvasinius poreikius žmogaus asmens orumui brandinti.
Turizmas, rašo dikasterijos prefektas kard. Turkson, gali būti svarbus vystymosi ir kovos su skurdu įrankis. Bažnyčios socialinis mokymas skelbia, jog tikroji pažanga „nesiriboja vien ekonomikos augimu“. Ji, kad būtų autentiška, „privalo būti integrali“, o tai reiškia „tarnaujanti kiekvieno žmogaus asmens ir viso žmogaus ugdymui“, kaip kad pažymėjo socialinėje enciklikoje septintajame dešimtmetyje Paulius VI.
Po dviejų dešimtmečių, 1987 metais, Jungtinės Tautos įvedė sąvoką „darni plėtra“, reiškiančią plėtrą, tenkinančią dabarties poreikius, tačiau neužkertant kelio tai daryti būsimom kartoms. Bažnyčiai, integralumo sąvoka, susieta su „žmogaus pažangos“ sąvoka, leidžia apimti ir JT minimą darną, apjungiant visus gyvenimo aspektus: socialinį, ekonominį, politinį, kultūrinį ir dvasinį, juos paverčiant vienos sintezės – žmogaus asmens – dalimi.
Pasaulinė turizmo organizacija visa tai pritaikė darnaus turizmo ugdymo sferai. O tai reiškia, kad darnus turizmas turi būti atsakingas, nedestruktyvus, nekenksmingas aplinkai ir socialinam - kultūriniam kontekstui, pagarbus populiacijoms ir jų paveldui siekiant apsaugoti žmogaus orumą ir darbo teises, atidus labiausiai vargstantiems ir stokojantiems žmonėms. Atostogų poilsio metas negali būti pretekstu nei neatsakingumui, nei išnaudojimui. Tai kilnumo metas, kai visi gali kuo nors praturtinti savo ir kitų gyvenimą. Darnus turizmas yra plėtros įrankis taip pat sunkmetį patiriančioms ekonomikoms, jei jis taps naujų galimybių dingstimi, o ne problemų šaltiniu.
Bažnyčia savo esme ir veiksmais yra pašaukta ugdyti integralią žmogaus pažangą Evangelijos šviesoje. Ji trokšta prisidėti, kad turizmas padėtų tautų pažangai, ypač vargingiausių. Mes pripažįstame Dievą kaip visatos Kūrėją ir visų žmonių Tėvą, per kurį vieni kitiems tampame broliais; mes tikime bendru visos žmonijos šeimos likimu ir visuotine žemės turtų paskirtimi. Jei žmogus laikosi šių principų, jis nesielgia kaip viešpats, bet kaip atsakingas valdytojas. Pripažindami visus kaip brolius suprasime neatlyginamo dovanojimo logikos principą, kaip ir solidarumo, teisingumo ir visuotinės artimo meilės pareigą.
Tačiau kokiu būdu visi šie principai galėtų tapti konkretumu turizmo plėtros sferoje? Kokios viso to pasekmės turistams, verslininkams, darbininkams, valdantiesiems ir vietinėms bendruomenėms? Pasak dikasterijos prefekto, kardinolo Turksono, tai atvira diskusija. Jis paragino visus šios srities asmenis įsipareigoti rimtai įžvalgai ir imtis atitinkamų veiksmų. Bažnyčia savo ruožtu savo įnašu prisideda rengdama iniciatyvas, kurios leistų turizmui tarnauti integraliai žmogaus pažangai. Todėl kalbama apie „turizmą su žmogišku veidu“, pasižymintį „bendruomeniško“, „kooperacinio“, ar „solidaraus turizmo“ projektais, taip pat įvertinantį didžiulį meno paveldą, kuris yra tikrasis grožio kelias.
Pagal 2016 metų motu proprio „Humanam progressionem“, popiežius Pranciškus įkūrė Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasteriją, perėmusią turizmo reikalus iš nustojusios veikti Popiežiškosios Migrantų ir keliaujančiųjų tarybos. (Vatikano radijas)
